nuveizėti

nuveizėti
nuveizė́ti 1. žr. nuveizdėti 1: Gero būdo vaikis, kaip nuveizė́jau Krš. Aš jau nuveizė́jau, kad iš anų pora pagal Dievo norą Brs. Nenūveizė́jo i skyrė tokį nevėkšlą dirbti Jdr. Nūveizė́s ir išves parubežiniai žmonys [bėgančius į Ameriką] par rubežių Grd. Turì akį, nuvéizi, kas kam tinka Rdn. Nuveizė́jo, ka gaspadinė nemato, i išnešė saują plunksnų i paleido pavėjuo . Nuveizėkiat, ar tiesiáu stova kryžius, į duobę įleistas Šts. Reta diena, kad aš nepravažiuočio: langelius nuvéizu, o neįeitu pri tavęs End. | Jau buvo ciela pana, kad mirė, tai kol nuveizė́jom (nugailėjom), ir širdis ką neparplyšo Ms. | refl.: Nusiveizė́jau ir pabėgau, arklį ruskiuo palikinas Šts. Nūsiveizė́jo, kas kur, ir apvogė Pj. Nusiveizė́k, iš kur pempė išlėkė, ir atrasi anos kiaušius Šts. Nusiveizėjęs nustūmęs ją į jūrą S.Dauk. 2. tr. įsižiūrėti, pasirinkti (merginą): Laikas, seniai laikas, ką gi tokią nuveizėjai? Ar šiek tiek pasiturinti? LzP. | refl. tr.: Parejo iš karūmenės, nusiveizė́jo mergikę i paėmė Krš. I nusiveizė́k tu mun tokią motrišką, ka nė pačiam paveizėti, nė kitam parodyti Kv. 3. tr. įstengti prižiūrėti, nusaugoti: Argi gali tokius vaikius, mergas nuveizė́ti? Iš paskos jug nesekiosi! Krš. 4. tr. nugalėti žiūrėjimu: Ka kas į muni veiza, ir aš į aną veizu – turu nuveizė́ti KlvrŽ. 5. tr. numatyti, pasirinkti tinkamą (laiką): Būk, motin, rami: jei turi ką sakytie vyrui, tai sakyk, nuveizėjusi laiką, be keiksmo ir riksmo Rp. 6. tr. BzF196, užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Tūlos motynos bijo savo vaikus rodyti, kad nenūveizė̃tų Prk. Parodžiau savo paršelius anam žmoguo, tie nebė́da – nūveizė́jo (priet.) Prk. 7. žr. nuveizdėti 3: Aš nuveizėjau tyrus laukelius ir nurymojau nendrių tvoreles KlvD245. 8. tr. Šts numatyti, išburti, atspėti: Į ranką paveizėjusi, cigonė nuveiza ateinančius daiktus Dr. 9. refl. atrodyti: Kaip muno žentas tamstai nusiveizėjo? Ar gražus? Šts. 10. refl. sužlugti: Jei ūkės neveizė́si, greit nusiveizė́si Rdn. \ veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; įveizėti; išveizėti; nuveizėti; paveizėti; perveizėti; pieveizėti; praveizėti; priveizėti; suveizėti; užveizėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • antveizėti — (ž.) žr. užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti S.Dauk. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesė S.Dauk. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveizėti — 1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizėti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizėjo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizėjo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizėsiu visur,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveizėti — 1. intr. pažiūrėti: Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk S.Dauk. ║ refl. ilgai žiūrėti: Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė LLDII573(Kl). Lovelė[je] gulėjau, saulelė tekėjo – į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daveizėti — ×daveizėti (hibr.) intr. su neiginiu; D.Pošk neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti: ^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi S.Dauk. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; įveizėti; išveizėti; nuveizėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveizėti — 1. NdŽ, Pln žr. išveizdėti 1: Elena išveizėjo visas kningas – nėr tos vardo dienos Trk. Išveizėjo, išvartė visus pašalius ir nerado Brs. Išveizės iš visų pusių, iškratys, tada pirks Krš. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuveizėjimas — sm. (1) → nuveizėti 6: Žalįjį ketvergą reik žalias (nevirtas) žoles valgyti, tad, sako, prieš pačeravojimą, nuveizėjimą ir apkalbėjimą gelbti LTR. veizėjimas; apveizėjimas; atsiveizėjimas; įsiveizėjimas; išveizėjimas; nuveizėjimas; paveizėjimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paveizėti — žr. paveizdėti: 1. KŽ, Šln Aš jau i paveizėti į tave nebgaliu Akm. Aš paveizu iš paniūros i neinu pri stalo Mžk. Paveiza paveiza kaip par maurus (apsiblaususiomis akimis) vaikas End. Ka susiraukė tiek keistai, paveizėjo mun teip į akis tiesiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perveizėti — KŽ, perveizėti Rtr 1. M žr. perveizdėti 1: Parveizu, kad atminčio, kame lopų kokių yra Slnt. Atvažiavo kamisija parveizėti, partikrinti Rdn. Veizi parveizi svetimam duodamas, i vis ką išranda Krš. Popiežiui liepant visu visą Varmijos vyskupystę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pieveizėti — (dial.) žr. priveizėti: 1. Aš aną pyveizėjau Dov. 2. refl. Pysiveizėjo visokių juokų Plik. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praveizėti — 1. intr. pradėti matyti: Jau akimis praveizėjo [žąsiukas], gal nesprogs DūnŽ. | refl.: Įsiveizu – prasiveizu, o taip kaži kas užkremta Krš. Esu prasiveizėjusi ir matau verpti betemstant Ggr. 2. intr. galėti, pajėgti žiūrėti, matyti: Užpūliavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”